Serveriai atlieka svarbų vaidmenį šiuolaikinių informacinių sistemų veikloje, teikdami prieigą prie įvairių išteklių vartotojams tiek vietinėje tinkle, tiek už jos ribų. Užtikrinti teisingą darbą ir prieigą prie duomenų, nepaisant to, kad organizuoti aplankų ir dokumentų mainus tarp kompiuterių yra pagrindinė funkcija, gali būti sudėtinga užduotis, naudojant skirtingas operacines sistemas, pavyzdžiui, Windows ir Linux. Palengvinti užduotį ir išspręsti šią problemą galima naudojant Samba serverį — programinį įrankį, kuris suteikia galimybę sujungti skirtingose operacinėse sistemose veikiančius kompiuterius į vieningą tinklą išteklių bendrinimui.
Apie Samba jau buvo užsiminta straipsnyje Failų serverių nustatymas vietiniuose tinkluose Windows ir Linux, todėl dabar išsamiau išnagrinėsime: kam reikalingas Samba serveris, kodėl jis tapo svarbiu įrankiu IT infrastruktūroje ir kokias galimybes jis suteikia vartotojams. Įrankis tinka ne tik duomenų perdavimui tarp įrenginių, bet ir leidžia spręsti sudėtingesnes užduotis, tokias kaip integracija su Windows domenais, prieigos teisių valdymas, spausdinimo serverių kūrimas ir kt.
Samba serveris: kas tai?
Samba yra programinių įrankių rinkinys, sukurtas SMB (Server Message Block) protokolo diegimui Unix tipo operacinėse sistemose, įskaitant macOS ir Linux.
Duomenų ir išteklių, tokių kaip spausdintuvai, perdavimas tarp Windows naudojančių įrenginių buvo pradinė SMB protokolo kūrimo idėja. Unix pagrindu veikiančios operacinės sistemos (įskaitant Linux) gali veikti kaip failų serveriai ir užtikrinti suderinamumą su Windows sistemomis, naudodamos Samba.
Vartotojų galimybė bendrinti įvairius išteklius, dokumentus, katalogus heterogeniniame tinkle su skirtingomis operacinėmis sistemomis yra viena iš pagrindinių Samba užduočių. Skaidrus prieigos prie dokumentų įvairiose sistemose užtikrinimas yra galimas dėka Samba. Tai ypač naudinga įmonėms, naudojančioms skirtingas platformas.
Pagrindinės Samba funkcijos
- Failų serveris. Viena iš pagrindinių Samba funkcijų yra prieigos prie dokumentų ir katalogų teikimas tinklo aplinkoje. Įrankis suteikia galimybę macOS ir Linux platformoms dirbti kartu su Windows, atverdamos bendrus aplankus bendrinimui, nepriklausomai nuo operacinės sistemos.
- Spausdintuvo serveris. Samba gali veikti kaip spausdintuvo serveris, leidžiantis tinklo vartotojams naudotis spausdintuvais, prijungtais prie Linux serverio. Tai ypač patogu biuruose, kur dalis darbo stočių veikia Windows, o dalis — Linux.
- Domeno valdiklis. Samba gali veikti kaip pirminis domeno valdiklis (PDC) Windows domenams. Tai leidžia centralizuotai valdyti vartotojus ir jų prieigos teises domeno viduje, taip pat organizuoti vieningą prisijungimą visiems domeno vartotojams.
- Integracija su Active Directory. Šiuolaikinės Samba versijos palaiko visišką integraciją su Microsoft Active Directory (AD). Tai leidžia valdyti vartotojus, taip pat Windows domeno įrenginius Linux serveriuose, kas žymiai palengvina darbą su heterogeniniais tinklais.
- Prieigos teisių valdymas. Po efektyvaus prieigos prie išteklių valdymo užtikrinimo naudojant Samba, vartotojai gauna skirtingus prieigos lygius prie failų, kas yra svarbus veiksnys užtikrinant informacijos apsaugą tinkle.
Samba: kaip ji veikia?
Naudojant SMB/CIFS (Common Internet File System) protokolą, kuris tarnauja kaip standartas duomenų perdavimui Windows platformoje, klientai gali kreiptis į Samba serverio išteklius, tarsi tai būtų standartinis Windows failų serveris.
Samba veikla remiasi dviem pagrindiniais demonais:
- smbd — šis demonas apdoroja SMB užklausas dėl prieigos prie failų ir išteklių.
- nmbd — šis demonas atsakingas už darbą su pavadinimais ir užtikrina prieigą prie serverių per NetBIOS.
Kai klientas, nesvarbu, ar tai Windows, ar Linux, prašo prieigos prie failų serveryje, smbd apdoroja užklausą ir tikrina prieigos teises. Jei prieigos teisės leidžia prieigą, klientas gauna failus, tarsi tai vyktų Windows serveryje. nmbd užtikrina pavadinimų sprendimą tinkle, leidžiant įrenginiams rasti Samba serverį ir prisijungti prie jo pagal hosto pavadinimą.
Samba naudojimo privalumai
Krosplatformiškumas. Vienas iš pagrindinių Samba privalumų yra jos gebėjimas užtikrinti sąveiką tarp skirtingų operacinių sistemų. Tai ypač aktualu mišriose Linux-Windows aplinkose, kur dalis serverių ir darbo stočių veikia vienoje platformoje, o dalis kitoje.
- Nemokamumas ir atvirumas. Samba serveris platinamas nemokamai. Tai įmanoma dėl jos viešojo kodo, kas daro Samba patrauklią įmonėms, norinčioms sumažinti IT infrastruktūros išlaidas, neaukojant funkcionalumo ir suderinamumo.
- Lankstus nustatymas. Samba suteikia galimybę detaliai nustatyti serverį pagal unikalius įmonės poreikius, kas ją palankiai išskiria iš daugelio komercinių sprendimų. Administratoriai gali nustatyti prieigos lygį kiekvienam atskiram vartotojui arba visai grupei, nustatyti konkretiems dokumentams ir katalogams prieinamumo režimą, taip pat integruoti serverį su esamais sprendimais Windows operacinėje sistemoje.
- Aukštas saugumas. Samba turi aukštą apsaugos lygį, nepaisant savo paprastumo ir krosplatformiškumo. Administratoriai gali nustatyti autentifikaciją, duomenų šifravimą, taip pat naudoti įmontuotus mechanizmus, kad užkirstų kelią nesankcionuotai prieigai prie failų.
- Active Directory palaikymas. Integracijos su Active Directory galimybė leidžia organizacijoms, naudojančioms Windows domenus, neatsisakyti Linux serverių. Tai ypač naudinga didelėse tinkluose su centralizuotu vartotojų ir grupių valdymu.
Samba trūkumai
Nepaisant visų savo privalumų, Samba turi ir tam tikrų trūkumų:
- Nustatymo sudėtingumas. Nors pagrindinis Samba nustatymas yra palyginti paprastas, sudėtingesnės konfigūracijos, tokios kaip integracija su Active Directory arba prieigos teisių nustatymas, gali reikalauti reikšmingų įgūdžių ir laiko.
- Veikimas. Kai kuriais atvejais Samba veikimas gali nusileisti natūraliems sprendimams Windows serveriams, ypač apdorojant didelius duomenų kiekius arba intensyviai dirbant su failais.
- Windows funkcijų palaikymas. Nepaisant geros integracijos su Windows, Samba gali nepalaikyti visų funkcijų, prieinamų natūralioje Windows Server aplinkoje. Dėl to kai kurios specifinės Windows galimybės tinkluose gali būti ribotos naudojant Samba.
Linux ir Samba: nustatymo procesas
Samba serverio nustatymas Linux sistemoje gali būti atliktas atlikus kelis būtinus žingsnius.
1. Įdiegimas
Dauguma Linux distribucijų leidžia įdiegti Samba naudojant paketų tvarkyklę. Ubuntu arba Debian reikalinga komanda atrodo taip:
sudo apt update
sudo apt install samba
Komandos Red Hat ir CentOs:
sudo yum install samba
2. Konfigūravimas
Konfigūracijos dokumentas yra /etc/samba/smb.conf. Programos serverio darbo parametrai valdomi iš šio failo. Žemiau pateikta klasikinė konfigūracija prieigai prie bendro aplanko:
[global]
workgroup = WORKGROUP
server string = Samba Server
security = user
[shared]
path = /srv/samba/shared
browsable = yes
writable = yes
guest ok = yes
read only = no
Šiame pavyzdyje demonstruojama prieigos konfigūracija prie bendro aplanko, esančio /srv/samba/shared. Po atliktų veiksmų, katalogas tampa prieinamas visiems vartotojams, nesikreipiant į papildomą autentifikaciją.
3. Bendro katalogo sukūrimas ir reikiamo prieigos lygio nustatymas
Žemiau pateiktas pavyzdys, kaip sukurti ir sukonfigūruoti reikiamą prieigos lygį prie aplanko:
sudo mkdir -p /srv/samba/shared
sudo chown -R nobody:nogroup /srv/samba/shared
sudo chmod -R 0775 /srv/samba/shared
4. Samba paslaugos perkrovimas
Pabaigus visus konfigūravimo nustatymus, būtina perkrauti Samba paslaugą:
sudo systemctl restart smbd
sudo systemctl enable smbd
Išvada
Sukurti failų mainus ir bendrinti išteklius mišriose tinklo aplinkose, kuriose veikia skirtingos operacinės sistemos - visam tam yra puikus efektyvus sprendimas, vadinamas Samba programiniu serveriu. Dėl savo krosplatforminės prigimties, konfigūravimo galimybių ir nemokamo prieinamumo, jis tampa puikiu pasirinkimu įmonėms, norinčioms integruoti Windows ir Linux į vieningą infrastruktūrą. Tačiau, kaip ir bet kuris sprendimas, Samba turi savo trūkumų, tokių kaip nustatymo sudėtingumas ir galimi našumo apribojimai, kuriuos reikia apsvarstyti diegiant įmonių aplinkoje.