PRISIJUNGTI
    opened image

    Efektyviam informacijos valdymui ir bendram darbui su dokumentais šiuolaikinėse kompiuterių tinkluose neįmanoma apsieiti be failų serverių, kurie yra neatskiriama šio proceso dalis ir užtikrina centralizuotą duomenų saugojimą. Dėl failų serverių naudojimo didelis vartotojų skaičius gauna organizuotą supaprastintą prieigą prie įvairių išteklių vietiniuose tinkluose, nesvarbu, ar tai būtų mažame biure, ar didelėje korporacijoje, supaprastina failų keitimąsi ir didina duomenų saugumą. Sistema, būdama universali operacinėms sistemoms, nepriklausomai nuo verslo reikalavimų ir administratoriaus įgūdžių, leidžia pasirinkti tinkamiausią platformą, nesvarbu, ar tai būtų Linux, ar Windows.

    Šiame straipsnyje mes aptarsime, kaip sukonfigūruoti failų serverį Windows ir Linux. Kiekviena iš šių sistemų turi savo privalumų ir ypatybių, o žinojimas, kaip teisingai sukonfigūruoti failų serverį, padės jums optimizuoti duomenų saugojimo ir keitimosi procesus jūsų vietiniame tinkle.

     

    Failų serverio privalumai

     

    Prieš pereinant prie konfigūracijos, trumpai aptarkime, kokią naudą gali suteikti failų serveris:

    1. Centrizuotas valdymas: Visi duomenys saugomi vienoje vietoje, todėl administratoriams lengva valdyti prieigą, saugumo nustatymus ir atsargines kopijas.
    2. Laiko ir išteklių taupymas: Dėl bendro failų prieigos vartotojai gali lengvai dalintis duomenimis, išvengdami būtinybės siųsti failus el. paštu ar naudoti išorinius laikmenas.
    3. Duomenų saugumas: Failų serveris leidžia nustatyti griežtas prieigos taisykles, ribojant teises peržiūrėti, keisti ar šalinti duomenis. Tai padeda sumažinti svarbių dokumentų atsitiktinio praradimo riziką.
    4. Atsarginė kopija: Centrinis saugojimas supaprastina duomenų atsarginių kopijų kūrimą, kas ypač svarbu sistemos gedimo ar aparatinės įrangos problemų atveju.
    5. Konfigūracijos lankstumas: Šiuolaikinės operacinės sistemos siūlo daugybę galimybių konfigūruoti failų serverius, leidžiančias kurti sprendimus įvairioms užduotims ir vartotojų tipams.

    Toliau išsamiau aptarsime, kaip sukonfigūruoti failų serverį pagrindinėse operacinėse sistemose, tokiose kaip Linux ir Windows.

     

    Konfigūracija Windows operacinėje sistemoje

     

    1 žingsnis: Pasirinkite operacinės sistemos versiją

    Windows Server geriausiai tinka didelėms organizacijoms ir didelėms apkrovoms tinkluose, nes ši OS versija siūlo pažangesnes funkcijas serverių komponentų valdymui. Tačiau, jei failų serveris naudojamas namuose ar mažose biuruose, galima laisvai pasirinkti tarp standartinių Windows 10 ar 11 versijų.

    1. Jei naudojate Windows Server, įdiekite reikiamą failų serverio vaidmenį per Server Manager.
    2. Naudodami įprastą Windows versiją, visiškai tinkamą namų sąlygoms ir mažiems tinklams, pakanka pasinaudoti bendro aplankų ir failų prieigos funkcija.

     

    2 žingsnis: Bendrosios direktorijos konfigūracija

    Šiame žingsnyje pirmiausia turime sukurti darbo aplanką, kuri bus naudojama tinkliniam failų keitimui:

    1. Reikia rasti ir atidaryti prieigą kitiems vartotojams prie aplanko, kurį planuojame naudoti bendram failų keitimui.
    2. Raskite parinktį “Ypatybės”, spustelėdami aplanką dešiniuoju pelės mygtuku.
    3. Tada, ypatybėse, raskite skirtuką “Prieiga” ir leiskite “Bendras prieigos”.
    4. Suteikę prieigą, turime nurodyti, kam konkrečiai leidžiame, pasirinkdami vartotojų grupes ar atskirus vartotojus, taip pat nustatome prieigos lygį: skaitymas ir rašymas arba tik skaitymas.  
    5. Norėdami išsaugoti mūsų nustatymus, paspauskite mygtuką “Taikyti”.

     

    3 žingsnis: Tinklo parametrų konfigūracija

    Visų pirma, reikia įsitikinti, kad prieiga prie mūsų serverio yra aktyvuota tinklo vartotojams. Tam taip pat reikia suteikti teisę bendrai naudoti spausdintuvus ir failus:

    1. Visų pirma, pereikite į “Valdymo skydą” ir eikite į “Tinklo ir bendro naudojimo centro valdymas”
    2. Norėdami įjungti bendrą failų ir spausdintuvų prieigą, raskite punktą “Keisti papildomus bendro naudojimo parametrus” ir pasirinkite jį.
    3. Norėdami palengvinti darbą su failais, galite atsisakyti slaptažodžio apsaugos, išjungdami šią parinktį. Tačiau labai nerekomenduojame atsisakyti apsaugos dirbant tinkluose su aukštu saugumo lygiu.

     

    4 žingsnis: Prieigos prie serverio konfigūracija vartotojams

    Naudodami tinklo adresą, vartotojai gali kreiptis į bendro naudojimo aplankus:

    1. Atidarykite "Failų naršyklę" bet kuriame sistemos įrenginyje.
    2. Raskite parinktį "Prijungti tinklo diską".
    3. Kitame etape įveskite tinklo adresą, nukreipiantį mus į bendrą aplanką, pavyzdžiui, \\IP_adresas_serverio\Aplankas.
    4. Įveskite vartotojo prisijungimo duomenis, jei reikia.

    Po visų atliktų veiksmų tinklo vartotojai galės matyti ir dirbti su failais. Tai taikoma tiek vietiniams diskams, tiek bendram naudojimui.

     

    Konfigūracija Linux operacinėje sistemoje

     

    Norint sukurti ir sukonfigūruoti serverį, palaikantį SMB protokolą, naudojamą Windows tinkluose, Linux reikia papildomos programinės įrangos, vadinamos Samba. Taip atsiranda galimybė keistis failais per tinklą tarp kompiuterių, naudojančių Linux ir Windows operacines sistemas.

     

    1 žingsnis: Samba įdiegimas

    Samba programos diegimo procesas gali skirtis priklausomai nuo Linux distribucijos.

    Ubuntu arba Debian:

    sudo apt update

    sudo apt install samba

     

     

    CentOS arba Fedora:

    sudo yum install samba samba-common

     

    2 žingsnis: Dirbame su Samba konfigūracijos failu

     

    Norint integruotis su tinklu, po Samba diegimo reikia pasinaudoti konfigūracijos failu, kad būtų atlikti reikiami pakeitimai:

    sudo nano /etc/samba/smb.conf

     

     

    Pabaigoje reikia į failo pabaigą įrašyti žemiau pateiktą bloką:

    [Shared]

    path = /home/user/shared

    browseable = yes

    writable = yes

    guest ok = yes

    read only = no

     

     

    Norint suteikti bendrą prieigą prie aplanko, pakeiskite path į faktinį reikiamos direktorijos kelią. 

     

    3 žingsnis: Bendro aplanko teisių konfigūracija 

    Pirmiausia sukuriame bendro naudojimo direktoriją ir nustatome reikiamas teises:

    sudo mkdir -p /home/user/shared

    sudo chmod 777 /home/user/shared


     

    Komanda chmod 777 suteikia visišką prieigą prie visų dokumentų aplanke visiems vartotojams. Tai galima pakeisti atsižvelgiant į saugumo reikalavimus.

     

    4 žingsnis: Samba perkrovimas

    Norint, kad konfigūracijos faile atlikti pakeitimai įsigaliotų, reikia perkrauti Samba:


     

    Dabar serveris paruoštas darbui, ir vartotojai gali prisijungti prie jo.

     

    5 žingsnis: Prisijungimas prie serverio iš Windows

    Norint prisijungti prie Linux failų serverio iš Windows kompiuterio, atidarykite "Failų naršyklę" ir įveskite tinklo kelią, pavyzdžiui:

    \\IP_adresas_serverio\Shared

    Po to aplankas bus prieinamas peržiūrai ir redagavimui, lyg jis būtų vietiniame diske.

     

    Atsarginė kopija ir informacijos saugumo užtikrinimas

     

    Reguliaraus atsarginio kopijavimo organizavimas ir duomenų saugumo užtikrinimas yra vienas iš pagrindinių failų serverio konfigūravimo aspektų. Abiem platformoms, paminėtoms šiame leidinyje, įgyvendintos įvairios automatizavimo atsarginių kopijų kūrimo proceso metodikos, tiek įdiegtos, tiek trečiųjų šalių.

     

    Atsarginė kopija Windows

    Automatiškai sukurti duomenų kopijas į išorines laikmenas arba tinklo diskus Windows galima naudojant įdiegtus atsarginių kopijų kūrimo įrankius, pavyzdžiui, naudojant “Windows Server atsarginę kopiją”.

     

    Atsarginė kopija Linux

    Linux galima naudoti rsync, kad būtų atliktas inkrementinis duomenų atsarginis kopijavimas. Štai komandos pavyzdys:

    rsync -av --delete /home/user/shared /mnt/backup/


     

    Ši komanda sukurs atsarginę kopiją aplanko /home/user/shared į diską, prijungtą prie /mnt/backup/, ir ištrins visus failus, kurie buvo ištrinti iš pradinio aplanko.

     

    Windows failų serverio privalumai ir trūkumai

     

    Failų serverio naudojimas tiek Windows, tiek Linux turi savo privalumų ir trūkumų. Platformos pasirinkimas priklauso nuo verslo reikalavimų, administratoriaus įgūdžių ir failų serverio naudojimo ypatumų.

    Privalumai:

    1. Lengvas nustatymas ir naudojimas: Windows siūlo intuityvų sąsają ir įrankius, kurie palengvina failų serverio nustatymą ir valdymą. Vartotojams, turintiems minimalios patirties dirbant su serveriais, bus lengviau sukonfigūruoti failų serverį Windows.
    2. Galimybė bendrauti su kitomis Microsoft plėtotėmis: Failų serveris Windows puikiai integruojasi su kitomis Microsoft sukurtais programomis ir aplikacijomis, pavyzdžiui, Active Directory, Exchange, Microsoft Office, todėl tai yra patogus sprendimas įmonėms, naudojančioms Microsoft ekosistemą.
    3. NTFS prieigos sistemos palaikymas: NTFS (New Technology File System) suteikia galimybę lanksčiai valdyti prieigos teises failų ir aplankų lygiu, suteikiant tikslias saugumo konfigūracijas įvairioms grupėms ir atskiriems vartotojams.
    4. Centrizuoto valdymo palaikymas: Windows Server įrankiai centrizuotam vartotojų, teisių ir dokumentų valdymui, daro jį tinkamu dideliems tinklams su dideliu abonentų skaičiumi.
    5. Grafiška sąsaja: Windows konfigūracijų lankstumas serverio valdymui, daro ją patogią vartotojams, įpratusiems prie grafiškos sąsajos, nes daugelį užduočių galima atlikti be komandinės eilutės naudojimo.

    Trūkumai:

    1. Kaina: Windows Server reikalauja licencijos, kas gali padidinti išlaidas įmonėms, ypač jei reikia įsigyti licencijas kiekvienam klientui, prisijungiančiam prie serverio.
    2. Aukšti sistemos reikalavimai: Vartodama operatyviąją atmintį ir procesoriaus galią, Windows Server naudoja didesnį išteklių kiekį, palyginti su Linux operacine sistema, kas gali būti trūkumas dirbant su senais ar silpnais serveriais.
    3. Apribotas lankstumas: Patogi Windows grafiška konfigūracija, deja, neleidžia išvengti didelių pastangų ir laiko tam tikroms užduotims, palyginti su labiau pritaikomomis Linux sistemomis, kur konfigūraciją galima kruopščiai paruošti pagal konkrečius įmonės reikalavimus. 
    4. Windows atnaujinimai ir pažeidžiamumai: Dėl Windows pažeidžiamumo daugeliui atakų, siekiant išvengti nemalonių situacijų su įsilaužimais, užkratais ir informacijos nutekėjimu, būtina dažnai atnaujinti sistemą, kad būtų pašalinti pažeidžiamumai. Tai sukuria papildomų sunkumų administratoriams, kuriems reikia stebėti saugumą ir atnaujinimų laiku.

     

    Linux failų serverio privalumai ir trūkumai

    ​​​​​​​

    Privalumai:

    1. Lankstumas ir kontrolė: Linux suteikia visišką kontrolę virš serverio nustatymų, leidžiančią administratoriams konfigūruoti serverį iki smulkmenų, įskaitant failų, vartotojų ir saugumo valdymą.
    2. Nemokamas naudojimas: Linux yra nemokama operacinė sistema, todėl ji yra patraukli mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurioms nereikia mokėti už licencijas. Dauguma distribucijų siūlo atvirąjį kodą, leidžiančią pritaikyti sistemą pagal konkrečius poreikius.
    3. Aukštas saugumas: Linux žinomas dėl savo patikimumo ir aukšto saugumo lygio. Linux serveriai rečiau patiria atakas, o sistema leidžia tiksliai nustatyti prieigos teises, kas didina saugumo lygį.
    4. Maži sistemos reikalavimai: Linux gali efektyviai dirbti net ir su senais ar silpnai veikiančiais serveriais. Tai daro jį puikiu pasirinkimu mažiems tinklams ar organizacijoms su ribotu biudžetu.
    5. Galingi komandinės eilutės įrankiai: Sistemos administratoriai, įpratę dirbti su komandinėmis eilutėmis, gali lengvai automatizuoti užduotis ir valdyti serverį naudodami galingus komandinės eilutės įrankius ir scenarijus (scriptus).
    6. Didelė bendruomenė ir parama: Linux turi didelę bendruomenę, ir daugumai užduočių ar problemų jau yra sprendimai ir dokumentacija. Tai leidžia administratoriams greitai rasti informaciją ir sprendimus įvairiems klausimams.

    Trūkumai:

    1. Stipri mokymosi kreivė: Failų serverio nustatymas ir valdymas Linux gali būti sudėtingas vartotojams, kurie nėra susipažinę su komandinėmis eilutėmis. Administratoriai, pirmą kartą susiduriantys su Linux, gali patirti sunkumų sprendžiant užduotis ir konfigūruojant sistemą.
    2. Native grafiškos sąsajos trūkumas: Nors kai kuriuose Linux distribucijose yra grafiškos sąsajos, dauguma administracinių užduočių atliekamos per komandinę eilutę, kas gali būti neįprasta vartotojams, įpratusiems prie GUI (grafiškos sąsajos), kaip Windows.
    3. Integracija su Microsoft produktais: Organizacijoms, naudojančioms Microsoft ekosistemą, failų serverio nustatymas Linux gali būti sudėtingas, ypač integruojant su tokiais produktais kaip Active Directory ir Exchange. Nepaisant esamų sprendimų, jiems reikia papildomų nustatymų ir žinių.
    4. Apribota programinės įrangos parama: Kai kurios specializuotos įmonių programos gali būti neprieinamos Linux arba reikalauti papildomų žingsnių, kad būtų galima jas nustatyti ir integruoti.

     

     

    Išvada

    Failų serverio nustatymas Windows ir Linux – tai svarbus žingsnis organizuojant efektyvų duomenų valdymą vietiniame tinkle. Teisingas platformos pasirinkimas priklauso nuo jūsų tinklo poreikių, administratoriaus kvalifikacijos lygio ir užduočių specifikos.